- plaukgaurys
- plaukgaurỹs sm. ppr. pl. (3a) NdŽ, (3b) NdŽ, KlvrŽ, Kv, pláukgauris (1) NdŽ gyvaplaukis: Jau ans apibarzdęs, ir tu barzti, t. y. plaukgauriaĩs želti pradedi JI194. Nepraejo i mėnuo – plaukgauriaĩs apejo Trk. Nuskusk tus plaũkgaurius Trk. Toks bjaurus, galva plaukgauriaĩs apaugusi Up. Žemoji veido dalis buvo jau apšarmojusi gelsvais plaukgauriais Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.
